2015 metai
2017 07 02
Iš Akmenės krašto kilusios asmenybės – naujausios Lietuvos istorijos studijoje
„Istoriją kuria žmonės“, – tokiu šūkiu besivadovaujanti leidykla Leidybos idėjų centras pavasarį išleido solidžią ir išliekamąją vertę turinčią dvitomę knygą „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“. Knygos leidėjai apibendrino per 25-erius Nepriklausomybės metus nueitą kelią ir surinko 2272 Lietuvą kūrusių, kuriančių, jos vardą garsinančių ir pasaulyje pripažintų asmenybių biografijas. Iš daugiau nei dviejų tūkstančių mokslininkų, menininkų, sportininkų, politikų, pareigūnų, visuomenės ir išeivijos veikėjų, pedagogų, medikų, verslininkų ir kitų įvairiausių sričių atstovų 21 galima vadinti Akmenės krašto šviesuoliu. Antrajame leidinio tome galima rasti tokių iš Akmenės krašto kilusių, ne vienerius savo gyvenimo metus šiam kraštui ir Lietuvai paskyrusių ar čia besidarbavusių asmenybių biografijas: aktorės Reginos Arbačiauskaitės, mokslininkų Vytauto Basio, Irenos Brazauskienės ir Aurelijos Žvirblienės, gydytojo Prano Grybausko, politiko, lakūno Klemo Intos, teisėjų Gemos Janušienės ir Danutės Jočienės, tekstilininkės, mokytojos Gražinos Kriaunevičienės, generolo majoro Edvardo Mažeikio, dviratininkės Editos Pučinskaitės ir kitų.
Leidinys nuo kitų biografinių žinynų skiriasi tuo, kad greta sausų enciklopedinių faktų pateikiami individualūs ir įdomūs bemaž kiekvienos asmenybės atsakymai į leidėjų užduotus klausimus, kokius savo pasiekimus asmuo vertina labiausiai ir kokie Lietuvos pasiekimai per šiuos 25-erius metus jam atrodo didžiausi ir svarbiausi. Šiuos atsakymus papildo asmenybių pasakojimai apie šeimą, laisvalaikį, o biografijų pradžioje pateikiami savotiški žodžio „asmenybė“ apibrėžimai – šį sudėtingą klausimą knygos herojams uždavę leidėjai džiaugiasi gavę įvairiausių atsakymų.
Štai generolas majoras, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų ir Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos vadas Edvardas Mažeikis asmenybę apibrėžia taip: „Asmenybė turi turėti savo nuomonę daugeliu svarbių klausimų ir gebėti ją apginti. Tai žmogus, kuriam garbė yra svarbesnė už materialinę naudą. Asmenybe galima tapti dirbant bet kurioje srityje, svarbiausia tai, ką darai, daryti gerai. Be abejo, labiausiai pastebimi darbai, nuveikti Tėvynės labui.“ Kad šiais žodžiais Papilės Simono Daukanto vidurinę mokyklą baigęs kariškis vadovaujasi ir pats, matyti iš jo biografijos faktų. O svarbiausius savo darbus jis apibendrina pats: „Vienu didžiausių asmeninių savo pasiekimų laikau sėkmingą reaktyvinių lėktuvų „L-39 Albatros“ parskraidinimą iš Kirgizijos į Lietuvą 1992 ir 1993 metų sandūroje. Man teko prisiimti atsakomybę ir vadovauti šių orlaivių įsigijimui ir labai komplikuotam skrydžiui į Lietuvą, kuris užtruko beveik keturis mėnesius dėl įvairių meteorologinių, biurokratinių ir dirbtinai Rusijos Federacijos keliamų kliūčių. 2007 m. man teko garbė tapti NATO karinio komiteto seniūnu. Buvau pirmasis iš visų naujųjų NATO narių ir pirmasis brigados generolas (vienos žvaigždės) šioje pozicijoje per visą NATO karinio komiteto istoriją. Noriu paminėti ir tai, kad laimėjau rinkimus į NATO Standartizacijos biuro direktoriaus pareigas. Rinkimai vyko slaptu balsavimu, juose dalyvavo visų NATO narių atstovai. Esu pirmasis lietuvis, užimantis tokio lygio poziciją šioje organizacijoje.“
Apie dar vienos iš Akmenės krašto kilusios asmenybės dviratininkės Editos Pučinskaitės pasiekimus yra girdėjęs kiekvienas, o šioje knygoje galima sužinoti, kuo dabar gyvena garsi sportininkė ir kurie jos karjeros etapai jai pačiai atrodo svarbiausi ir ryškiausiai liko atmintyje. „Pats įsimintiniausias ir gražiausias prisiminimas yra susijęs su 1995 m. pasaulio čempionate Duitamoje, Kolumbijoje, iškovotu bronzos medaliu. Tuomet dar mažai kas pasaulyje pažinojo Lietuvą, todėl stovėdama ant trečiojo pakylos laiptelio šalia moterų dviračių sporto žvaigždžių prancūzių Jeanie Longo ir Catherine Marsal aš, dar jaunutė ir perspektyvi, bet mažai pasaulyje žinoma 19-metė dviratininkė, jaučiau begalinį pasididžiavimą ir vidinį džiaugsmą, žiūrėdama į dangun kylančią Lietuvos trispalvę. Jaučiausi pakylėtai ir suvokiau, kad esu čia tam, kad papasakočiau pasauliui apie Lietuvą, apie jos okupaciją ir prisikėlimą, apie troškulį tapti nepriklausoma ir džiaugsmą tokia tapus. Tai buvo vienas pirmųjų nepriklausomos Lietuvos medalių, o sportininkai tuo metu buvo pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos ambasadoriais. Parskridusi į Lietuvą buvau pagerbta kaip karalienė. Nelaikau savęs sporto žvaigžde ar legenda, bet suprantu, kad įnešiau savo indėlį ir palikau pėdsaką pasaulio moterų dviračių sporto istorijoje“,– pasakoja dabar Italijoje gyvenanti E. Pučinskaitė.
Habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedros profesorius Vytautas Basys, gimęs Akmenėje, pasakoja augęs plačioje Žemaitijoje pasklidusioje giminėje ir labai vertinantis savo žemaitiškas šaknis. 1994 m. Lietuvos mokslo premija apdovanotas mokslininkas knygoje apibendrina svarbiausius savo pasiekimus: „1991 m. tapau naujai įkurtos Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neonatologijos klinikos vadovu. Ši klinika vadovavo perinatologijos programai Lietuvoje, įvykdė nėščiųjų ir naujagimių sveikatos priežiūros regionalizaciją. Pastaroji programa užtikrino rezultatus, dėl kurių šiuo metu naujagimių ir perinatalinis mirtingumas Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. 2002–2004 m. vadovavau Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai – tai laikotarpis, kai reikėjo užtikrinti sėkmingą įstaigos veiklą ir pasirengti narystei Europos Sąjungoje.“
Ne mažiau svarbus nei biografijų žinynas yra ir pirmasis šio leidinio tomas. Jame pateikiamos 37 autorinės apžvalgos, kuriose mokslininkai, buvę Vyriausybės kabinetų nariai, dalyvavę daugelyje reformų, žurnalistai, pakalbinę daugelį kompetentingų specialistų, ir kiti ekspertai apibendrino per 25-erius metus Lietuvos nueitą kelią. Tai unikalūs straipsniai, kuriuose pirmą kartą apibendrinama naujoji Lietuvos istorija. Nors, atrodo, kalbama apie neseną laiką, tačiau apžvalgose gausu faktų, kuriuos jau esame primiršę ar nežinojome, čia gausu pavardžių ir istorinių, anksčiau niekur nepublikuotų nuotraukų. Greta įvairių sričių apžvalgų pateikiami ir valstybės institucijų, ministerijų bei didžiausių, seniausių, reikšmingiausių šaliai verslo įmonių pristatymai, kuriuose pasakojama šių įstaigų istorija, minimi svarbiausi čia veikę ar tebeveikiantys asmenys ir jų indėlis į Lietuvos pažangą.
„Valstybių istoriją rašo ne kokia nors nežinoma jėga, ne bevardė liaudis, o konkretūs žmonės. Ir tai, kas per dvidešimt penkerius metus buvo sukurta, iškovota, išmokta ar suvokta, padaryta konkrečių asmenybių. <...> Taip suprantu ir šios knygos paskirtį – kaip dokumento, kuriame užrašyti mūsų istorijos kūrėjų vardai“, – specialiai knygai „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ rašo Prezidentas Valdas Adamkus.
Žodžius apie jau nueitą Nepriklausomybės kelią žodžius šiai knygai tai pat parašė Prezidentė D. Grybauskaitė ir Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. V. Landsbergis, cituojama istorinė Prezidento A. M. Brazausko inauguracinė kalba. „Šiandien galime didžiuotis tuo, kad sėkmingai išlaikėme savarankiškumo egzaminą ir nuveikėme daug prasmingų darbų. Esame laisvi, stiprūs ir gerbiami tarptautinės demokratinės bendruomenės nariai, priklausome Europos Sąjungos šalių šeimai, mus saugo NATO“, – šio laikotarpio pasiekimus apibendrina Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Leidėjai rudenį išleis ir specialią anglišką šios knygos versiją, kuri taps puikiai valstybę pasauliui pristatančiu leidiniu. Be to, verslui aktualiausios ir Lietuvą kaip pažangios ekonomikos šalį pristatančios apžvalgos spausdinamos ir neseniai išleistame, bet po pasaulį jau keliaujančiame žurnale anglų kalba „Lithuanian Business Review“.
