2018 metai
2019 01 06
SIMONAS DAUKANTAS PAPILĖJE
Papilės miestėlio Kazio Narščiaus filiale įvyko popietė, skirta Lietuvos istoriko, švietėjo, tautosakininko Simono Daukanto 225- ųjų gimimo metinių sukakčiai paminėti. Popietėje Simono Daukanto muziejaus vadovė Ernesta Šmukštaitė papasakojo apie Daukanto darbų reikšmę ir išskirtinumą, Papilės kultūros namų folkloro kolektyvas "Liepužė" (vadovės Donvina Savickienė ir Virginija Kupstienė) atliko linksmą ir spalvingą liaudies dainų ir pasakojimų apie Daukantą programą, kuri vadinosi "Jei liuosas, tai ir laimings". Popietės dalyviai žiūrėjo filmą apie Simono Daukanto gyvenimą "Teturiu Tėvynės meilę"(scenarijaus autorė N. Baužytė, režisierė S. Vienožinskienė). S. Daukanto mintys ir žodžiai labai reikalingi, aktualūs ir šiandieną, nes jie uždega meilę savo kraštui.
Rima Karalienė
Papilės mstl. K.Narščiaus filialo vyr. bibliotekininkė
Fotografijos Onos Fokienės
***
KNYGŲ „LIGONINĖ“ VEGERIUOSE
Knygos, kaip ir žmonės, kartais suserga, nes jas per daugybę metų veikia aplinka, drėgmė ir neatsargus skaitytojų elgesys. Vegerių kaimo bibliotekoje jau senokai veikia „Knygų ligoninė“, kurioje vaikai, žaidimo forma, „gydo“ sergančias knygutes. Tie nebylūs „ligoniai“ - tai daugybės skaitytojų rankų „nuglostytos“, pasenusios, suplyšusios ir „suskaitytos“ knygelės, kurios kadaise, gal net ir ne vieną dešimtmetį, džiugino skaitytoją savo spalvingais piešiniais bei tekstais. O štai dabar jos ilsisi, nepelnytai ilsisi, nes skaitytojų žvilgsniai vis dažniau sustoja ties naujomis, spalvingomis ir mažai kieno dar skaitytomis knygelėmis. Tačiau tokios laiko ir žmonių „traumuotos“ knygelės nėra pamirštos: joms į pagalbą atskuba patys aktyviausi bibliotekos skaitytojai: Austėja Šniaukaitė, sesutės Jordana ir Raminta Raudytės, Albina Juknevičiutė, Gabija Sarapinaitė , Mantas ir Egidijus Alejūnai ir kt.
Šioje „Knygų ligoninėje“, nežiūrint amžiaus, sutartinai dirba ir knygų „gydytojai“, ir „slaugytojai“, ir kai kurių vaikų mamos. Prieš pradedant „gydymą“, pirmiausia pasipuošiama pačių pasigamintomis ir specialia simbolika paženklintomis kepuraitėmis, po to kimbama į darbą: „sunegalavusios“ knygutės atrenkamos, apžiūrimos, įvertinama jų būklė ir paskiriamas „gydymas“. O „gydoma“ taip: knygutės klijuojamos, sutvirtinami jų viršeliai, šalinamos dėmės, o labiausiai „suskaitytos“ knygutės aplenkiamos popieriumi ar celofanu.
Taip kaskart darbštūs jaunieji knygų „gydytojai“ ir prikelia naujam gyvenimui daugybę jau pamirštų, bet dar laukiančių savo skaitytojo, knygelių. O gražiai sutvarkytos knygelės visada ras kelią į skaitytojo širdį ir, galbūt, uždegs didesnį norą daugiau skaityti, domėtis, šviestis.
Informacijos ir nuotraukos autorius
Dainius Sarapinas,
Vegerių kaimo filialo vyr. bibliotekininkas