Garbės piliečiai
2020 10 29
AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE
( V. KUDIRKOS G.9, NAUJOJI AKMENĖ)
PARENGTA EKSPOZICIJA „AKMENĖS RAJONO GARBĖS PILIEČIAI“
GARBĖS PILIEČIAI – Akmenės rajono savivaldybės pagarbos ir padėkos nominacija pažymėti asmenys. Garbės piliečio vardas suteikiamas vadovaujantis 1999 10 28 Akmenės r. t-bos patvirtintais Akmenės rajono savivaldybės Garbės piliečio vardo suteikimo nuostatais.
Akmenės r. Garbės piliečio vardas suteiktas:
Edita Pučinskaitė
Julijos Sejavičienės nuotr.
Dviračių sporto profesionalė Edita Pučinskaitė gimė 1975 m. lapkričio 27 d. Naujojoje Akmenėje. Baigusi 3-oje vidurinėje mokykloje 7 klases, mokslą tęsė Panevėžyje, 1993 m. baigė Panevėžio 19-ąją vidurinę mokyklą. Nuo tų pačių metų dalyvavo prestižinėse Europos ir pasaulio dviračių lenktynėse. 1994 m. laimėjo „Tour Epinal“ (Prancūzija) lenktynes, 1994 ir 1997 užėmė III vietą lenktynėse „Giro d’Italia“, 1995 dviratininkų pasaulio čempionate Kolumbijoje moterų grupinėse lenktynėse užėmė III vietą, 1998 laimėjo prestižines „Tour de France“ lenktynes, 1999 Veronoje (Italija) tapo pasaulio dviračių čempionato grupinių lenktynių nugalėtoja, 2001 pasaulio dviračių čempionate Portugalijoje užėmė II vietą, lenktynių „Giro Slovakia“ (1996), „Giro d’Friuli“ (Italija, 1997), Amerikos čempionato (1997) nugalėtoja, sėkmingai startavo daugelyje kitų prestižinių lenktynių. Nuo 1995 m gyvena Italijoje, atstovavo klubui „Acca Due O“, nuo 2000 – klubui „Alfa LUM“. Edita Pučinskaitė per savo karjerą iškovojo apie 100 pergalių. Ji atstovavo Lietuvai Sidnėjaus, Atėnų ir Pekino olimpinėse žaidynėse. Apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino II, III ir IV laipsnio ordinais, geriausia Lietuvos 1999 m. sportininkė, tais pat metais „Vienybės“ laikraščio skaitytojų išrinkta į populiariausių Akmenės rajono žmonių penketuką. 1999 m. suteiktas Akmenės rajono Garbės pilietės vardas. 2001 m. dviratininkė ištekėjo už italo Roberto Rosi. Šeima augina du sūnus – Tomą ir Luką. Čia rašo dviračių sporto žurnalui Ciclismo. Savo skiltyje su skaitytojais dalijas savo įspūdžiais, lenktynių išgyvenimais, moterų dviračių sporto naujienomis.
1. https://akez.lt/pucinskaite-edita/
2. Akmenės rajono laikraštis „Vienybė“.
Stasys Čirpus
Visuomenės veikėjas Stasys Čirpus gimė 1927 m. sausio 1 d. Mergeluičių kaime, (Naujosios Akmenės kaim. sen.). 1944 metais vokiečių išvežtas iš Lietuvos, patyrė daug vargo ir nepriteklių, tačiau įveikė ir ligas ir nuovargį, o nuoširdumas ir darbštumas suartino su svetimo krašto žmonėmis. Pasiliko Vakarų Europoje, vertėsi įvairiais darbais, tarnavo JAV okupacinės kariuomenės kontingento apsaugos tarnyboje, dirbo gamyklose. Gyveno Bocholto mieste, ilgainiui įsikūrė Redės miestelyje, Vokietijoje. Tik 1988 metais Stasys Čirpus vėl užmezgė ryšius su gimtuoju kraštu, ir nuo to laiko kasmet po keletą kartų apsilankydavo Lietuvoje, atveždamas likimo nuskriaustiems žmonėms, ligoninėms, slaugos įstaigoms medikamentų, drabužių, medicininės įrangos. Vienas iš maršruto taškų buvo Naujojoje Akmenėje ką tik duris atvėrę senelių namai. S.Čirpaus suorganizuotos Raudonojo kryžiaus organizacijos labdaros siuntos keliavo į Naujosios Akmenės ligoninę, į visuomenines organizacijas, į švietimo, kultūros įstaigas, į Carito organizaciją. Stasys Čirpus tarpininkavo užmezgant draugiškus ryšius tarp Bocholto miesto ir Akmenės rajono savivaldybės. Keičiasi apsilankymais moksleiviai, meno kolektyvai, sportininkai. 1995 m. Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Brazausko įsaku Stasys Čirpus apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. 1997 m Anykščių rajono mero Sauliaus Nefo apdovanotas Vinco Kudirkos medaliu ir įrašytas į Anykščių rajono Garbės knygą, 1999 m. suteiktas Akmenės rajono Garbės piliečio vardas.
1. https://akez.lt/cirpus-stasys/
2. Akmenės rajono laikraštis „Vienybė“.
Leopoldas Petravičius
A.Juodpusio nuotr.
Inžinierius, ilgametis cemento gamyklos generalinis direktorius Leopoldas Petravičius gimė 1927 m. sausio 9 d. Ukmergėje. 1951 m. Baigęs silikatų technologijos studijas tuometiniame Kauno politechnikos institute, atvyko į Karpėnuose tebestatomą cemento gamyklą. Čia žengė per visas karjeros pakopas: nuo meistro iki vyriausiojo inžinieriaus, o 1962 m. buvo paskirtas Akmenės cemento gamyklos direktoriumi ir šias pareigas ėjo 29 metus. Cemento gamykla buvo pirmoji ir vienintelė L Petravičiaus darbo vieta. Jam vadovaujant, įmonė augo, plėtėsi, buvo ne kartą reorganizuojama. Užpatentavo 6 išradimus, 1984 – 1988 buvo TSRS aukščiausiosios tarybos deputatas. Daugelis vyresniosios kartos cementininkų prisimena Leopoldą Petravičių kaip reiklų, griežtą, tačiau teisingą ir darbininkus labai branginusį vadovą, kuris nesitenkino vien vadybos rūpesčiais, bet ir aktyviai domėjosi gamybos, technologijos tobulinimo problemomis, skatino pavaldžių inžinierių, meistrų ir darbininkų techninę kūrybą. Reikėtų paminėti ir jo paramą meno saviveiklai, sportui. Rūpinimąsi gamybos kultūra, švara. L.Petravičiaus rūpesčiu buvo plečiamas ir Naujosios Akmenės miestas, jame iškilo nauji mokyklų, ligoninės, sanatorijos, pensiono pastatai, televizijos retransliavimo bokštas su įranga, gyvenamųjų patalpų korpusas „Virvytės“ poilsio bazėje, daugelis kitų objektų, skirtų čia gyvenančių žmonių gerovei ir patogumui. Sovietmečiu už ypatingai gerus gamybos rezultatus L.Petravičius buvo apdovanotas aukščiausiu apdovanojimu – Lenino ordinu. Tarp jo apdovanojimų – du Darbo raudonosios vėliavos ordinai. Jam buvo suteiktas nusipelniusio inžinieriaus vardas, jis buvo sovietų sąjungos ministrų tarybos premijos laureatas. L. Petravičius gamyklos direktoriumi išdirbo iki 1991 metų sausio 27 dienos. Į užtarnautą poilsį išėjo būdamas 64 metų. Mirė Leopoldas Petravičius1997 metų spalio mėnesį. Palaidotas Stipirkių kapinėse. Naujosios Akmenės miestas, kurį jis statė žmonėms, liko jo amžinaisiais namais... 1998 m. jo vardu pavadinta centrinė reprezentacinė Naujosios Akmenės aikštė, kurios pagrindinis akcentas – savivaldybės pastatas. Įvertinant nuopelnus Akmenės kraštui, Leopoldui Petravičiui po mirties suteiktas rajono Garbės piliečio vardas.
1.https://akez.lt/petravicius-leopoldas/
2. Akmenės rajono laikraštis „Vienybė“.
Gerhardas Langė
Katalikų kunigas, monsinjoras Gerhardas Langė gimė Arsberge, Vestfalija, Vokietija 1918 m. liepos 18 d. Baigęs gimnaziją, studijavo Paderborno katalikiškoje akademijoje, 1940-aisiais buvo pašauktas į II pasaulinį karą. Dalyvavo kautynėse Balkanuose, Rytų fronte – Ukrainoje, prie Charkovo ir Dnepropetrovsko. 1943 sunkiai sužeistas į galvą, pasigydęs dar kovojo prieš sąjungininkų kariuomenę Vestfalijos fronte. 1944 lapkričio 11 d. demobilizuotas kaip karininkas ir dvasinės akademijos studentas. 1947 metais jau artėdamas prie 30-mečio, buvo įšventintas kunigu. Tarnavo įvairiose parapijose, nuo 1972 m. buvo didelės ir gausios Gelsenkirchen – Rotthausen parapijos klebonu, iš čia 1989 metais išėjo į pensiją. Dvasininkas padarė daug gerų darbų, rūpinosi po savęs palikti didingą meilės Dievui ženklą. Vokietijos Eseno-Katenbergo parapijoje jis pastatydino šv. Alberto Didžiojo bažnyčią su vargonais, klebonija ir parapijos namais, Gelsenkirchene rekonstravo Švč. Marijos Dangun ėmimo bažnyčią, jai išrūpino 45 registrų vargonus. Be to, pastatydino parapijos salę, biblioteką, 2 vaikų darželius. Išėjęs į pensiją, dvasininkas atsidėjo misijų veiklai. Ganoje ( Afrika) G. Langė darbavosi keliose vyskupijose. Visose paliko buvimo ženklus: vienoje pastatydino ligoninę, kitoje – bažnyčią su elektrine sistema valdomais varpais, trečioje – katedrą, dar kitai išrūpino greitosios pagalbos automobilį su gelbėjimo įranga.. Lietuvoje jam remiant pastatytas Telšių V. Borisevičiaus gimnazijos priestatas (salė, koplyčia, biblioteka, kelios klasės), varpai Telšių katedrai, Plungės, Kaltinėnų, Mažeikių, Panevėžio, Utenos, Pandelio bažnyčioms. Naujamiesčio parapijos bažnyčiai ne tik varpus išrūpino, bet ir šelpė lėšomis jos atstatymą po gaisro. Naujosios Akmenės Šv. Dvasios Atsiuntimo bažnyčiai 1999 savo lėšomis nupirko, restauravo 3 varpus, parėmė bažnyčios statybą savo lėšomis ir surinktomis aukomis. G.Langės labdaringą veiklą 2007 m. įvertino popiežius Benediktas XVI, suteikdamas jam monsinjoro titulą, Lietuvos Prezidentas V.Adamkus Gerhardą Langę yra apdovanojęs ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, Jis yra Telšių ir Panevėžio katedrų garbės kanauninkas. 1996 m. suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas. Akmenės rajono Garbės piliečio vardas suteiktas 1999, regalijos įteiktos 2000 metais. 2002 m. suteiktas Plungės miesto Garbės piliečio vardas. Gerhardas Langė mirė 2016 metų gegužės 31 d.
1. https://akez.lt/lange-gerhardas/
2. Akmenės rajono laikraštis „Vienybė“.
Anupras Gauronskas
Gimė 1938 m. liepos 1 d. Purvių k., Akmenės r. – katalikų kunigas. 1972 m. baigė Kauno kunigų seminariją, įšventintas kunigu. Dirbo vikaru, klebonu Telšių vyskupijos parapijose (Telšiuose, Kretingoje, Klaipėdoje, Gargžduose, Tirkšliuose ir kitur). Nuo 1989 m. kunigauja Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje. Kaliningrado dekanas (1999 m.), Kaliningrado įkalinimo įstaigos kapelionas (2004 m.). Nuo 2000 m. – Telšių vyskupijos kapitulos kanauninkas, garbės kanauninkas. Nuo 2018 m. – Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos rezidentas. 1991 m. Kaliningrade įregistravo Šv. Šeimos parapiją (pirmoji po Antrojo pasaulinio karo parapija Kaliningrado srityje), paskirtas jos klebonu. 1994 m. pastatydino šios parapijos koplyčią – po Antrojo pasaulinio karo pirmieji katalikų maldos namai Kaliningrado srityje. 2000 m. pastatydino Kristaus Prisikėlimo bažnyčią. 2002 m. Kaliningrado įkalinimo įstaigoje įrengė koplyčią. Iki 2004 m. pastatydino 4 koplyčias, restauravo 3 bažnyčias, įkūrė 21 parapiją. Per ilgus pastoracinės veiklos metus A. Gauronskas pastatė apie 8 bažnyčias. Dvasininkas labai daug nuveikė telkdamas Kaliningrado srityje gyvenančius lietuvius ir katalikus, organizuodamas labdaringą veiklą sunkiau gyvenantiems žmonėms. Kaliningrado ir Sovetsko miestuose įsteigtos lietuviškos sekmadieninės mokyklos. Dirbdamas toli nuo gimtųjų namų, A. Gauronskas nepamiršo savo krašto. Pastatęs keletą bažnyčių, A. Gauronskas dėjo labai daug pastangų, kad bažnyčia būtų pastatyta jo gimtajame krašte – Ventoje. A. Gauronskas rūpinosi ir labai daug padėjo Ventos parapijos klebonui Kęstučiui Zybartui pastatyti bažnyčią. Ventos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia pastatyta 2009 metais. 1997 m. Anupras Gauronskas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu, 2009 m. suteiktas Akmenės rajono Garbės piliečio vardas.
https://akez.lt/gauronskas-anupras/
Akmenės rajono laikraštis „Vienybė“
Julijana Sejavičienė
Gimė 1943 m. balandžio 17 d. Mankiškių k., Radviliškio r. – žurnalistė. 1962 m. baigė Šiaulėnų (Radviliškio r.) vidurinę mokyklą, 1970 m. – neakivaizdines žurnalistikos studijas Vilniaus universitete. Dirbo Radviliškio radijo laidų redakcijoje, Radviliškio rajono laikraščio žurnaliste, Skuodo vidurinės mokyklos mokytoja. Nuo 1970 m. – Akmenės rajono laikraščio „Vienybė“ redakcijos atsakingoji sekretorė, nuo 1979 m. – redaktoriaus pavaduotoja, 2016–2018 m. – redaktorė. 1975 – 1986 m. – Akmenės rajono moterų tarybos pirmininkė. 1997–2003 m. – Lietuvos žurnalistų sąjungos vykdomojo komiteto ir prezidiumo narė. J. Sejavičienės rašiniai daug kartų buvo įvertinti Lietuvos žurnalistų sąjungos kūrybiniuose konkursuose. 2007 m. už rašinius apie kaimo žmones žurnalistė pripažinta konkurso „Lietuvos kaimo spindulys“ laureate ir apdovanota Angelo skulptūra. Už „Vienybės“ puslapiuose įgyvendintą projektą „Kaimo bendruomenių aidas“ J. Sejavičienė apdovanota Lietuvos ir JAV iniciatyvų fondo premija, didelio atgarsio sulaukė publikacijos įgyvendinant tarptautinį projektą „Dvi valstybės viena bendruomenė“, rašinių ciklai apie krašto iškilius žmones „Diena ir visas gyvenimas“, „Valstybės istorija ir žmogaus gyvenimas“. Net 20 metų J. Sejavičienės iniciatyva „Vienybės“ laikraščio redakcija ir skaitytojai rinko svarbiausius metų darbus ir jų autorius. Žurnalistė paskelbė publikacijų „Vienybėje“ bei kituose laikraščiuose ir žurnaluose istorijos, kultūros, dorovės, šeimos santykių ir kitomis temomis, jos publicistiniai apmąstymai apie laiką, žmones, politiką išspausdinti Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos sąvade „Vardą rašysim ant laiko delnų“. Žurnalistės tekstų galima rasti įvairiuose leidiniuose apie Akmenės rajoną. Redagavo Akmenės krašto literatų knygas. J. Sejavičienė išleido knygas „Tarp laiko krantų“ (2008), „Javo žydėjimas“ (2009), „Įrašai laiko žievėje“ (2013), sudarė knygas „Po amžinosios kaimynystės kupolu“ (2007), „Kruopiai“ (2010), „Ventos krašto knyga – dabarties ir ateities kartoms“ (2011), „Vitražas metų lange“ (2013). J. Sejavičienė aktyviai dalyvavo rajono bendruomenės gyvenime. 2010 m. J. Sejavičienė už žurnalisto profesinio vardo stiprinimą ir garsinimą asmeniniu pavyzdžiu apdovanota Lietuvos žurnalistų sąjungos medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“, 2011 m. už nuopelnus Akmenės kraštui ir aktyvią visuomeninę veiklą apdovanota Akmenės rajono savivaldybės ženklu „Už nuopelnus Akmenės rajonui“. 2019 m. už reikšmingą indėlį Akmenės rajonui, įtaigiu ir menišku žodžiu telkiant Akmenės krašto žmones J. Sejavičienei suteiktas Akmenės rajono Garbės pilietės vardas.
1. https://akez.lt/sejaviciene-julijana/
2. Akmenės rajono laikraštis „Vienybė“
Leopoldas Rozga
Gimė 1945 m. lapkričio 15 d. Žemalės k., Mažeikių r. – žurnalistas, kraštotyrininkas. 1973 m. baigė neakivaizdines žurnalistikos studijas Vilniaus universitete. Nuo 1967 m. dirbo Skuodo radijo redakcijoje. Nuo 1975 m. – Akmenės rajono laikraščio „Vienybė“ redaktoriaus pavaduotojas, 1979–2016 m. – redaktorius. 1977–1990 m. – Lietuvos kraštotyros draugijos Akmenės rajono skyriaus pirmininkas, jo iniciatyva ir pastangomis 1986 m. įkurtas Simono Daukanto memorialinis muziejus, 2007 m. – Akmenės krašto muziejus. Dalyvavo 1988 m. rugsėjį surengiant pirmą atgimimo mitingą Naujojoje Akmenėje, reiškėsi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Akmenės rajono tarybos veikloje. Kaip krašto praeities tyrinėtojas L. Rozga laikraščiui „Vienybė“ parašė daug istorinės reikšmės rašinių, daug jų sudėjo į knygas. Paskelbė publikacijų apie iškilias Akmenės krašto ir visos Lietuvos asmenybes. L. Rozga yra tekstų autorius, sudarė, redagavo knygas: „Skuodas“ (1976), „Akmenės rajonas“ (1983), „Akmenės rajono istorijos apybraiža“ (1990), „Akmenės kraštas“ (1992 ir 1998), „Akmenės cementas“: metai ir žmonės“ (2002), „Būkime pažįstami: Akmenės kraštas“ (2003), Papilė. D. 1, D. 2, 3 (2004 ir 2006), „Viekšniai“ (2005), „Žvarbieji vidurnakčiai: Akmenės krašto politinių kalinių ir tremtinių prisiminimai“ (2005), „Klykoliai“ (2007), „Akmenė. Žiemgalių žemė“ (2008, 2010, 2011), „Vadovas po Ventos regioninį parką“ (2008), „Papilė širdyse ir likimuose: Papilės kraštą garsinusių ir garsinančių žmonių biografijų žodynas“ (2009), „Akmenė. Kraštas ir žmonės“ (2012), „Naujoji Akmenė. Sakmė apie miestą“ (2014), „Akmenės statybinių medžiagų kombinatas mūsų prisiminimuose“ (2015), „Akmenės krašto vietovardžiai: raida ir paveldas“ (2020). Redagavo kitų autorių knygas. L. Rozga yra scenarijų Lietuvos TV filmui „Kurmio dienoje gimęs“ (1968) ir videofilmui „Papilė per amžius“ (2013) autorius. 2018 m. pradėtas publikuoti L. Rozgos parengtas virtualus Akmenės krašto enciklopedinis žodynas. 2000 m. Leopoldas Rozga apdovanotas Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų asociacijos Vytauto Gedgaudo premija, 2004 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, 2010 m. – Lietuvos žurnalistų sąjungos medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“, 2010 m. už nuopelnus tyrinėjant ir populiarinant Akmenės kraštą, ilgametį kraštotyros darbą apdovanotas Pelikso Bugailiškio premija, 2011 m. už nuopelnus Akmenės kraštui ir išsamią kraštotyrinę veiklą apdovanotas Akmenės rajono savivaldybės ženklu „Už nuopelnus Akmenės rajonui“. 2016 m. Leopoldui Rozgai suteiktas Akmenės rajono Garbės piliečio vardas.
https://akez.lt/rozga-leopoldas/
Akmenės rajono laikraštis „Vienybė“
Simonas Vytis Anužis
Gimė 1949 rugsėjo 9 d. Antrųjų Kulų k., Skuodo r. – inžinierius šilumininkas. 1969 m. baigė Skuodo vidurinę mokyklą. 1973 m. baigė studijas Kauno politechnikos institute, dirbo AB „Akmenės cementas“ vyr. šilumininko skyriaus inžinieriumi technologu, vyr. technologu. 1982–1984 m. – inžinierius cemento pramonėje Irake. Nuo 1985 m. – AB „Akmenės cementas“ direktoriaus pavaduotojas bendriesiems reikalams, 1991–1997 m. – įmonės direktorius, generalinis direktorius. Nuo 1997 m. – AB „Akmenės cementas“ valdybos pirmininkas, nuo 2007 m. – valdybos narys. Kartu su kitais specialistais parengė ir įgyvendino įmonės modernizavimo ir integravimo Europos rinkoje programą. S. V. Anužis teikia paramą rajono švietimo, socialinės globos, sveikatos apsaugos įstaigoms, Naujosios Akmenės bažnyčiai ir gyventojams. 2018 m. už reikšmingą indėlį puoselėjant cemento pramonę Akmenės rajone ir nuolatinę filantropinę veiklą Simonui Vyčiui Anužiui suteiktas Akmenės rajono Garbės piliečio vardas.
https://akez.lt/anuzis-simonas-vytis/
Akmenės rajono laikraštis „Vienybė“
|
Kazimierz Palasz
|
Klaus EhlingAkmenės rajono laikraštis „Vienybė“.
|
Aldona Pakeltienė
|
Aldona Uščinienė Akmenės rajono laikraštis „Vienybė“.
|
Jonas Gintauskas
|
Eugenija Meškienė
|
Anicetas Lupeika
Antanas Čiapas