Neformalus švietimas

2024 02 22

 

Myliu savo augintinį

Viešosios bibliotekos vaikų edvėje vyko neformalaus vaikų švietimo programos ,,Literatūrinė, kūrybinė, edukacinė veikla bibliotekoje” būrelio  popietė ,,Myliu savo augintinį”, skirta Pasaulinei gyvūnų dienai. Popietės dalyviai susipažinę su būrelio naujais nariais, papasakoję apie vasaros įdomiausius prisiminimus, aptarę gražaus elgesio būrelio metu taisykles, kūrė plakatą,  piešė savo augintinius, galvojo  jiems šukuosenas,   garsiai skaitė knygas ,,Gyvūnai” ir  naujai šiais metais išleistą knygą - lietuvių pasakas apie gyvūnus ,, Dangus griūva”. Popietė baigėsi vaikų pasakojimais apie savo augintinius, apie jiems skirtą meilę ir rūpestį , o sukurtas plakatas papuoš vaikų erdvę.

                                                                                                                                                                        Dalia Jencienė
Akmenės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
vaikų erdvės bibliotekininkė, NVŠ teikėja

myliu savo aug.1

myl. sav augin2

***               

 Popietė „Menu menu mįslę...“ ir molio molinukai

Mįslės yra žinomos nuo seno ir labai populiarios. Kodėl mįslės tokios populiarios?  Tai yra smagi laiko praleidimo pramoga – galima rengti su  šeimos nariais ar draugų būryje. Mįslės lavina kūrybingumą, padeda vaikams susikaupti, gali pakelti  vaiko nuotaiką, prajuokinti, suteikia galimybę bendrauti, ir yra puikus būdas skatinti vaikų protą. Mįslės atlieka ne tik pramoginę funkciją. Reikia galvoti, reikia būti apsiskaičius, norint jas įminti. Mįslės būna įvairios – linksmos, kur galima daug pasijuokti, sudėtingos, kur reikia gerai pagalvoti. „Katino Juodžio“ klubo vaikai nėrė į smagią mįslių popietę „Menu menu mįslę...“ Pasiskirstę į dvi komandas, bandė atspėti įvairiausias mįsles. Buvo daug juoko, klegesio ir ginčų. Ir kaip visada nugalėjo draugystė. Po mįslių popietės atėjo laikas padirbėti. Šį kartą tai buvo darbeliai  iš molio. Baltasis molis yra bekvapis, labai plastiškas, natūraliai džiūstantis, net nereikalaujantis degimo. O išdžiūvę gaminiai būna tvirti, kieti, galima juos dažyti, lakuoti, raižyti ar net gręžti. Susikaupę vaikai lipdė įvairias figūrėles – kas ką susigalvojo. Rezultatas – gražūs molio molinukai.

Virginija Varanavičienė
Ventos miesto filialo bibliotekininkė, NVŠ teikėja

                                                                                                Nuotr.: V.Varanavičienės

poiete molis

***                         

Nuostabi popietė Paragiuose...

Gražią ir šiltą penktadienio popietę NVŠ „Katino Juodžio“ klubas vyko į Paragius, Lazdynų Pelėdos memorialinį muziejų. Mus pasitiko Lazdynų Pelėdos padalinio vadovė Sandra Sakalauskienė, kuri papasakojo, jog dvaro čia būta nuo XIX a. pradžios, pastatus supo ūksmingas parkas. Jo šeimininkas Nikodemas Ivanauskas tapė paveikslus, o būsimos rašytojos, seserys Marija ir Sofija, mamos liepiamos, žaidė medžių pavėsyje, kad neįdegtų ir neatsirastų strazdanų, mat bajoraitės turėjo būti skaisčiaveidės, apie muziejaus gyventojus – bajorų šeimą, istoriją ir jo įkūrimą. Sužinojome, kodėl seserys savo kūrinius pasirašydavo ir leido bendru Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu. Apžiūrėjome gyvenamojo namo dalyje ir mansardoje eksponuojamas nuotraukas, knygas, dokumentus, išlikusius ir restauruotus autentiškus baldus, rašytojų tėvo – Nikodemo Ivanausko tapytojo, profesionalaus dailininko paveikslų fotokopijas. Lankėmės senovinėje klėtelėje, kur sukaupta senovinių buities rakandų, bei žaidimų. Vaikščiojome po parką, kuriame auga 160 metų senumo liepos,  o alyvų ir jazminų krūmų apsuptyje stovi akmeninis stalas, prie kurio Sofija ir Marija rašė, svajojo. Parko gilumoje aplankėme ir prie vandens telkinio veikiančią senovinę dūminę pirtelę, pastatytą 1927 metais, su susidomėjimu klausėmės padalinio vadovės Sandros Sakalauskienės, kuri papasakojo mums, kokia buvo senovinių pirčių paskirtis. Išalkę, buvome pavaišinti pačiomis skaniausiomis pasaulyje, lauže keptomis bulvėmis su sviestu ir druska. Žaidėme žaidimus kaip prieš šimtą metų, o kur dar nuostabiausi, mieliausi ir draugiškiausi šunys: Mūza ir Dešris.

Nuostabus, turiningas ir smagus laikas Lazdynų Pelėdos muziejuje kvepiančių alyvų  ir beveik dviejų šimtų metų liepų apsuptyje, ramybės ir natūralios gamtos planetoje. Visi parsivežėme kažką gražaus ir nenusakomo savo širdyse. Ačiū muziejaus padalinio vadovei Sandrai Sakalauskienei ir jos šeimai už šiltą priėmimą.

                                                                                                  Virginija Varanavičienė
Ventos miesto filialo bibliotekininkė, NVŠ teikėja

                                                                                                Nuotr.: V.Varanavičienės

Untitled design