Nepriklausomos Lietuvos metais ten, kur dabar Naujosios Akmenės miestas, buvo Karpėnų ir Ramučių kaimai. 1940 metais Ramučių kaime buvo atidaryta pirkia - skaitykla. Skaitykla veikė vos kelis mėnesius, nes 1941 metais prasidėjus karui, iki 1946m. buvo uždaryta.1946 metais sausio 1d. Mažeikių Kultūros, švietimo, darbo skyriaus įsakymu Jonas Gelmanas skiriamas atkurto klubo - skaityklos vedėju. Šią datą bibliotekininkai laiko Viešosios bibliotekos pradžia. 1995 metais keitėsi bibliotekos pavadinimas. Ji vadinama Akmenės rajono savivaldybės viešąja biblioteka. 1996m. Viešojoje bibliotekoje atidaryta vokiečių literatūros biblioteka, kurioje yra apie 4 tūkstančiai egzempliorių spaudinių.
Akmenės rajono savivaldybės viešoji biblioteka, įkurta 1946 metais, šiandien yra svarbus informacijos, kultūros ir švietimo centras, vieša erdvė bendrauti, šviestis, lavintis, prasmingai leisti laisvalaikį. Biblioteka yra viešojo gyvenimo erdvė. Erdvė, kurioje galima susiburti, skaityti, leisti laisvalaikį, susipažinti, bendrauti, sužinoti, mokytis, tobulėti, patirti, atrasti.
Bibliotekos funkcijos - demokratiška, moderni, informacijos, kultūros, švietimo įstaiga, užtikrinanti visuomenės poreikius, tenkinanti universalų dokumentų fondą, organizuojanti vartotojams laisvą prieigą prie spausdintų ir elektroninių informacijos šaltinių, nuolat tobulinanti ir plečianti informacines technologijas, bendradarbiaujanti su kitomis institucijomis, kurianti informacinę žinių visuomenę Akmenės krašte.
Viešoji biblioteka: skaitytojų aptarnavimo-informacijos skyrius, spaudinių tvarkymo ir komplektavimo skyrius; 2 miesto – Akmenės Onos Šimaitės biblioteka ir Ventos miesto filialas,1 miestelio – Papilės mstl. K.Narščiaus filialas, 10 kaimo filialų (Agluonų, Kalniškių, Eglesių, Jučių, Kairiškių, Kivylių, Kruopių, Šapnagių, Sablauskių, Vegerių).
Viešojoje bibliotekoje ir jos filialuose dokumentų fonduose sukaupta 191966 egz. spaudinių.
Parengtas Viešosios bibliotekos internetinis tinklapis www.abiblioteka.lt. Apie bibliotekų informacinę veiklą informuojama žiniasklaidoje: laikraštyje „Vienybė", dienraštyje „Šiaulių kraštas“, žurnale „Tarp knygų", periodiniame leidinyje „Gintaro gimtinė", Šiaulių regiono bibliotekų tinklalapyje ir t.t.
Vienas iš Viešosios bibliotekos tikslų yra ugdyti visuomenės informacinę kultūrą bei gebėjimus, naudotis informacinėmis technologijomis. Viešoji biblioteka ir jos filialai plečia informacinių technologijų infrastruktūrą suderintą su žinių visuomenės tikslais ir uždaviniais. Bibliotekų skaitytojai rajono bibliotekose ne tik skaito knygas, periodinius leidinius, lankosi įvairiuose renginiuose, parodose, dalyvauja būrelių veikloje, bet ir naudojasi informacinėmis technologijomis.
Viešosios bibliotekos ir jos filialų darbuotojai dalyvavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuojamuose mokymuose „Informacinių technologijų naujovės“. Visos rajono bibliotekos per 2008—2014 metus kompiuterizuotos, suteiktas nemokamas internetas skaitytojams. Interneto išlaidoms lėšų skiria Akmenės rajono savivaldybė. Apie rajono bibliotekų renginius yra publikuojama Akmenės rajono savivaldybės svetainėje www.akmene.lt. Akmenės rajono savivaldybės tarybos posėdžius galima tiesiogiai stebėti internetu http://195.182.90.230/video/.
„Jonas Gelmanas - paprastas kaimo žmogus, nuo pat jaunų dienų pamilęs knygą, dar 1940 metais savo namuose atidarė skaityklą. Bet jos darbą nutraukė karas. Po karo, turėdamas 200 knygų asmeninę biblioteką, atidarė skaityklą Ramučių kaime. Tai buvo Karpėnų bibliotekos, iš kurios išaugo dabartinė Akmenės rajono savivaldybės viešoji biblioteka, užuomazga.. Taigi, Joną Gelmaną galima laikyti pirmuoju mūsų Viešosios bibliotekos bibliotekininku. Šiame darbe yra Jono Gelmano pasakojimas apie save ir savo darbą. Medžiagą papildo nuotraukos, kuriose įamžintas J Gelmanas, biblioteka ir jos skaitytojai. Kiekvienas iš mūsų gyvenime iš pradžių būna mokinys, kaupia žinias, patirtį, aplinkinių šilumą, o paskui ateina metas, kai visa tai privalai atiduoti - tapti mokytoju. Ne viską galima rasti knygose, ir šiandien skaitytojas, norėdamas sužinoti apie Akmenės kraštą, jo žmones, buvusius kultūros darbuotojus, varsto bibliotekos duris. Pasidalinti prisiminimais su mumis sutiko Naujosios Akmenės miesto pirmasis kultūros darbuotojas, pirmasis rajono bibliotekininkas Jonas Gelmanas: „Gimiau 1923 m. kovo 26 dieną, Akmenės rajone, Ramučių kaime. Nuo mažens pamėgau skaityti, kaupiau savo asmeninę bibliotekėlę. 1940 metų pabaigoje mano namuose atidaryta skaitykla, kurios vedėju skiriamas aš. Skaitykla veikė tik kelis mėnesius, nes, prasidėjus karui, ji uždaroma. 1945 m. savo namuose savo iniciatyva, turėdamas 200 knygų asmeninę bibliotekėlę, atidariau Ramučių kaimo biblioteką. Tai buvo pirmoji biblioteka, būsimos Karpėnų kaimo bibliotekos užuomazga. Visus metus dirbau be atlyginimo. 1946 m. sausio l d. Mažeikių kultūros švietimo darbo skyriaus įsakymu esu skiriamas atkurto klubo-skaityklos vedėju. Vadovaudamas klubui-skaityklai, dirbau ir bibliotekoje. Skaitytojai skaitė knygas iš mano paties sukauptos asmeninės bibliotekėlės. 200 knygų fondas nelabai galėjo patenkinti skaitytojų poreikius. Pats važiavau per kaimus, rinkau iš žmonių knygas, norėdamas praplėsti bibliotekėlės fondą. Pirmieji bibliotekos skaitytojai buvo P.Šimūnėlis, P.Žeimys, J. Mozūraitis. Buvau įsteigus 16 kilnojamųjų bibliotekėlių atskiruose kaimuose. Pats, pėsčiomis ar su dviračiu, pasiėmęs knygų, keliavau iš kaimelio į kaimelį. Skaitykloje organizavau skaitytojų konferencijas, literatūrinius vakarus, statydavau dramas. Buvo inscenizuota Žemaitės „Marti", V.Krėvės „Žentas" ir kitų rašytojų kūriniai. 1950 m. spalio l d. atidaryta Karpėnų kaimo biblioteka. Jos vedėju skiriamas aš. Biblioteka įsikūrė viename namo (Taikos g. 22) kambarėlyje. Bibliotekoje buvo tik 700 knygų, metų pabaigoje - 1300. Iš periodinių leidinių gaudavome „Tiesą", „Gimtąjį kraštą" ir kt. Bibliotekos fonduose nemažai buvo visuomeninės-politinės literatūros. Tais laikais reikėjo įgyvendinti planą, kad bibliotekoje skaitytų visa šeima. Jei ateina vienas šeimos narys skaityti, tai reikėdavo visą šeimą surašyti. Reikėjo propaguoti politinę literatūrą, sporto, gamtos mokslų knygas. Turėjau dirbti kartu ir propagandinį darbą, būdingą stalinistiniam laikotarpiui: skaityti įvairias paskaitas, eiti į laukus ir garsiai skaityti kolūkiečiams straipsnius iš laikraščių ir žurnalų. Tekdavę dalyvauti ir rinkimuose. Literatų būrelis, veikęs prie bibliotekos, buvo aktyvus pagalbininkas ruošiant literatūrinius vakarus, knygų aptarimus. Bibliotekoje turėjome savo sienlaikraštį „Kultūra". 1951 m. bibliotekoje skaitė 500 skaitytojų. 1957 m. birželio 2 d. Lietuvos Kultūros ministerija mane apdovanojo pagyrimo raštu. Nuo 1962 m. perėjau dirbti į gėlininkus. 16 metų auginau gėles, puošdamas Naujosios Akmenės miestą. Esu surinkęs 200 jurginų, tulpių, 200 kardelių gėlių rūšių. Turiu nemažą savo asmeninę biblioteką, apie 1000 knygų. Esu sudaręs savo asmeninės bibliotekos katalogėlį". Gerbiamas Jonas Gelmanas primena mums, kad ne viskas baigiasi čia, dulkėtame miestelyje, kad yra ir kitas pasaulis - platesnis ir šviesesnis, žalesnis, žydintis, kvepiantis ir toks saulėtas. Ir iki šiol knyga, laikraštis, žurnalas, gėlės J.Gelmanui yra neatskiriama jo gyvenimo dalis. Labai gerai, kai žmogų galima apdovanoti ne pinigais, bet gerumu, širdingumu, dvasingumu, nuoširdumu. Taip nesinori, kad visa tai dingtų be pėdsako iš mūsų gyvenimo.
Su Jonu Gelmanu (1923-1997) kalbėjosi Akmenės rajono Viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo ir bibliografijos skyriaus vedėja Zita Sinkevičienė (1996 m. gegužė)“.
