Naujos knygos
2024 05 02
Loreta Liutkutė
„Manekenas“– tai istorija apie savo tiesos ieškančią merginą, kuri, bandydama savarankiškai kurti gyvenimą, patenka į sudėtingas situacijas. Ji susiduria su baimėmis, vienatve, silpnybėmis, tačiau sykiu atranda vidinę stiprybę, pasitikėjimą savimi ir supranta, kokio gyvenimo ji iš tikrųjų nori.
Skiedrų ganytojas
Linksmai graudžios istorijos iš Valaukių miestelio (Lietuvos SSR, SSRS) šeimos gyvenimo.
Palikite pasaulį užmaršty
Amanda su Klėjumi atvyksta į atokų Long Ailando kampelį, tikėdamiesi atsipūsti nuo pragariško Niujorko ritmo, pabūti su paaugliais sūnumi ir dukra ir pasimėgauti ramiu gyvenimu prabangiame name, išsinuomotame savaitei. Tačiau šeimos idilę nutraukia netikėti svečiai: vėlai vakare į duris pasibeldžia Rutė ir Dž. H. Tvirtina, kad nuomojamas namas priklauso jiems, o jie patys atvyko mieste dingus elektrai. Tačiau čia, nuošaliose apylinkėse, kur taip pat nustojo veikti televizija ir internetas, sunku suprasti, kuo tikėti.
Motyvas X
Fabianas Riskas ligoninėje neatsitraukia nuo pašautos, komos ištiktos dukters Matildos. Tačiau kai mieste itin žiauriai nužudomas pabėgėlis berniukas iš Sirijos ir įvykdomos dar kelios, rodos, nesusijusios žmogžudystės, Fabiano kolegoms ir viršininkei Astridai Tuveson prireikia jo pagalbos. Kriminalinė Helsinborgo policija įsitraukia į naują sudėtingą tyrimą.
Akla kaip akmuo. Medūsos istorija
Medūsa – mirtinga jūrų dievų Keto ir Forkijo dukra. Augdama su seserimis Gorgonėmis, ji po truputį ima suvokti, kad vienintelė iš jų geba patirti skausmą. Po lemtingo susitikimo su Poseidonu patyrusi pagiežingos Atėnės kerštą, Medūsa lieka perkeista amžiams: vietoje juodų garbanų jai ima rangytis gyvatės, ji nebegali pažvelgti į jokią gyvą būtybę, nes nuo jos žvilgsnio visa pavirsta į akmenį. Norėdama apsaugoti seseris, Medūsa pasmerkia save gyventi tamsoje. Tačiau Persėjas jau išsiruošė kelionėn parsivežti Gorgonės galvos...
„Akla kaip akmuo“– tai graikų mito perpasakojimas šiandienos žvilgsniu, nuspalvintas psichologijos ir feminizmo įžvalgų ir skatinantis mąstyti apie traumuojančio įvykio pasekmes žmogui.
Viskas primena tave
Penkerius metus kalėjime praleidusi Kena Rovan grįžta namo tikėdamasi, jog galės rūpintis savo mažamete dukra. Tačiau tiltų, kurie jau sudeginti, neįmanoma atstatyti. Kad ir kaip ji stengtųsi, mažylę globojantys žmonės ją atstumia. Vienintelis durų dar neužtrenkė Ledžeris Vordas, vietinio baro savininkas, padedantis mamai palaikyti ryšį su dukra. Bet jei kas nors sužinotų, jog Ledžeris pamažu tampa svarbia Kenos gyvenimo dalimi, abu rizikuotų prarasti jiems svarbių žmonių pasitikėjimą.
Metai
Annie Ernaux kūrinys „Metai“ daugelio laikomas jos opus magnum. Jame iš asmeninės perspektyvos kalbama apie 1941–2006 metų Prancūzijos istoriją ir istoriją apskritai. Per kasdienybės fragmentus – praeities ir dabarties įspūdžius, atsiminimus, aprašomas nuotraukas ar televizijos laidas, laikraščių, dainų ar knygų citatas, kalbą ir kultūrinius įpročius – autorė dėlioja literatūrines praeities vinjetes ir taip fiksuoja bėgantį laiką. Kalbėdama ne iš „aš“, bet iš „mes“ perspektyvos, ji rašo kolektyvinę tą laiką patyrusiųjų autobiografiją.
Šiaurės elnių švytėjimas
Tikrais įvykiais paremtame Ann-Helén Laestadius romane vaizduojama jaunos moters kova ir siekis apginti savo tautos paveldą. Kartu tai pasakojimas apie brandą ir meilės giesmė dėl klimato kaitos nykstančiai gamtai.
Žiemos vanduo
Martiną visuomet traukė jūra, tad iš tėvų paveldėjęs namą Oruste, nedidelėje saloje Švedijoje, jis daug nesvarstydamas persikelia ten su žmona Aleksandra ir dviem vaikais – trimečiu Adamu ir vos kelių mėnesių Nele. Tačiau vieną sausio dieną, šeimai iškylaujant pajūryje, Adamas nepastebimai dingsta – bangose tėvai tepamato raudoną jo kibirėlį... Vietos tyrėjai taip ir neranda berniuko kūno, o tai pastumia Martiną gilyn į kalte ir abejonėmis grįstą sielvartą.
Kokias paslaptis slepia Orusto salos bendruomenė? Koks siaubas iš tikrųjų slypi jūros bangų ošime?
Nebaigti reikalai
1959-ieji, sovietų Lietuva. Vos dvidešimt penkerių sulaukęs Martynas Averka atrodo ne pagal metus brandus ir pavargęs. Jis jau ištvėrė beveik dešimties metų kalinimą Gulage ir parkeliavo namo per visą Rusiją. Dabar Martynas siekia kaip išgalėdamas priešintis sovietų santvarkai ir nepasiduoti biurokratijai, grasinančiai iš jo atimti mylimąją su paslaptinga praeitimi. Tačiau pagrindinis Martyno tikslas – užtikti pėdsakus žmogaus, jaunystėje jam labai daug davusio, bet labai daug ir atėmusio.
Panašumas
Detektyvė Kesė Medoks vis dar negali atsigauti po nesėkmingos operacijos Dublino policijos Žmogžudysčių tyrimų skyriuje, todėl nusprendžia pereiti dirbti į ramesnį Smurto artimoje aplinkoje skyrių. Kai jos vaikinas detektyvas Semas O'Nilas pakviečia nuvykti į savo tiriamo nusikaltimo vietą, Kesė ir vėl patiria šoką: rasta jauna mergina subadyta krūtine yra tikrų tikriausia Kesės antrininkė. Tapatybės dokumentai atskleidžia, kad aukos vardas – Leksė Medison. Šiuo vardu Kesė naudojosi prieš daugelį metų vykdydama slaptas operacijas.
Pono Linio dukraitė
Kai karas suniokoja kraštą ir žūsta sūnus su marčia, ponas Linis iškeliauja į tolimą nepažįstamą šalį ir kartu išsiveža savo dukraitę – mažąją Sang diû. Perpildytame pabėgėlių centre jis jaučiasi svetimas, o ir aplinkiniai į senį su kūdikiu rankose žiūri įtariai. Vieną dieną su dukraite jis išsiruošia pasivaikščioti po svetimą miestą ir prisėdęs ant suolo sutinka poną Barką. Liūdno ir nuoširdaus veido apvalainas nepažįstamasis, ką tik netekęs žmonos, nori išsikalbėti, o ponas Linis moka klausytis. Nors kalbasi skirtingomis kalbomis ir žodžių reikšmių nežino, jie vienas kitą supranta. Galbūt dėl to, kad abu jaučiasi tokie patys sutrikę ir vieniši, besiilgintys to, kas nebesugrįš.
Kovingoji Ėvė.
Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės paskatino priekuliškę pedagogę ir rašytoją Editą Barauskienę pažvelgti į lietuvių literatūros klasikės tautinę, pilietinę veiklą, į jos atkaklią kovą su priespauda, neteisybe. Visa tai I. Simonaitytė patyrė vaikystėje, jaunystėje ir brandžiame gyvenime nuo savųjų kaimynų, nuo vokiečių ir tarybinės valdžios. Fizinę negalią turėjusi rašytoja buvo nepaprastai stipri savo dvasia, ji nenuolaidžiavo tiems, kurie kėsinosi pažeminti žmogiškąjį orumą, visiškai nepelnytai bausti jos gentainius. Vienas pačių skaudžiausių laikotarpių I. Simonaitytės gyvenime – II pasaulinis karas ir pokaris, kuomet ištuštėjusio Klaipėdos krašto gyventojai buvo masiškai tremiami į Sibirą, o grįžusieji neapsikentę emigravo į Vokietiją.
„Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva!" – taip kovingoji Ėvė pasidžiaugė 1923-ųjų vasario 16-ąją, prabėgus mėnesiui po Klaipėdos ir Lietuvos susivienijimo. Rašytojos lietuviškasis patriotizmas – sektinas pavyzdys šiandien ir rytoj. Edita Barauskienė savo kūrinį „Kovingoji Ėvė. Kaip Ieva Simonaitytė gynė lietuviškumą ir gentainius" pristato taip: „Su kovingąja Ėve gyvenau visą gyvenimą – ir tiesiogiai Priekulėje, ir per jos kūrybą."
Barbora Suisse, Jurgita Žalgirytė-Skurdenienė
Autizmas – dalis manęs. Autistiški suaugusieji savo pačių žodžiais ir specialistų akimis
Šioje knygoje turbūt pirmą kartą Lietuvoje pristatomos suaugusių autistiškų žmonių istorijos, leidžiančios geriau suprasti žmogaus, gyvenančio su autizmo spektro sutrikimu, kasdienybę – kylančius iššūkius ir būdus juos įveikti. Trumpus gyvenimo pasakojimus, iliustruotus Tatjanos Pleskevičienės, taip pat priklausančios autistiškų suaugusiųjų bendruomenei, antroje knygos dalyje pratęsia interviu su vaikų ir paauglių psichiatru prof. Dainiumi Pūru, žmonių su negalia teisių ekspertu prof. Jonu Ruškumi, medicinos antropologe dr. Daiva Bartušiene ir Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidente dr. Ramune Mazaliauskiene.
Knyga kviečia pažinti unikalų autistiškų žmonių pasaulį ir siekia išsklaidyti tėvų, auginančių autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, nežinią: kokia ateitis laukia mano vaiko, ar jis arba ji turės draugų, sukurs šeimą, galės dirbti? Ar suaugusiam autistiškam žmogui reikia pagalbos – ir jei taip, tai kokios? Knygos autorės Barbora Suisse ir Jurgita Žalgirytė-Skurdenienė įsitikinusios, jog „atsakymai išlaisvina: jie suteikia iššūkiams vardą, padeda surasti panašius ir panašias į save“.
Rožinio laivo piratas
Pasakos „Rožinio laivo piratas“ ašis – kova su ekologinėmis problemomis, kurios temdo Šiaurės jūros salų gyventojų būtį. Ronas – našlaitis rožinio laivo piratas – kartu su geriausiais draugais – žiurke Radaisa ir šunimi Gauriu – leidžiasi į nuotykių kupiną kelionę. Joje Ronas susipažįsta su įvairiausiais žmonėmis ir būtybėmis, kurios tampa jo draugais ir pagalbininkais. Ronas keliauja ne šiaip sau, jis turi tikslą – suprasti, kas vyksta Didžiojoje saloje, ir nugalėti šios salos valdytoją Beveidį – keistą, plaukuotą būtybę, atsakinga už tai, kad Ronas užaugo be tėvų ir kenčia jo salų gyventojai.
Knyga Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus vaikų knygos konkurse „Jauna jūra“ laimėjo I vietą.
Renata Šerelytė, Juliana Oakley
Skrybėlė pasipūtėlė
Turbūt sutiksite, kad nemalonu bendrauti su pasipūtusiu žmogumi. O jeigu pūstis ima skrybėlė, kuri manosi esanti per daug nuostabi puošti be galo mielos ir rūpestingos senelės Leokadijos galvą? Vėjo pagauta pasipūtėlė ima skrieti per pasaulį it kokia žvaigždė, tačiau jos kelionė pilna ne visai malonių ir netgi pavojingų nuotykių. Kas laukia skrybėlės bruzdančiame dideliame mieste ir ar pavyks senelei ją pasivyti laiku?
Dominykas Norkūnas, Greta Ambrazaitė-Norkūnė
Voriukė Mimi ieško namų
Mimi visą vasarą gyveno obels drevėje, bet triukšmingi kaimynai Mitas ir Termitas tiek ūžė, kad galutinai išūžė jai galvą, ir dabar voriukei tenka ieškotis naujų namų.
Tik ši užduotis – ne iš lengvųjų... Mažajai Mimi teks susidurti su daugybe iššūkių, kol ras savo išsvajotą vietą po saule, o gal... kartu ir puikią naują draugystę?