2018 metai

2019 01 06

MONOGRAFIJOS „ŽEMAIČIŲ KALBA IR RAŠYBA“  PRISTATYMAS VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

„Lietuvių kalbos tarmės – tai spalvinga versmė,  iš kurios gyvybingumo semiasi bendrinė kalba“. Akmenės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje Šiaulių universiteto docentas, humanitarinių mokslų daktaras Juozas Pabrėža pristatė monografiją „Žemaičių kalba ir rašyba“. Tai pirmasis veikalas Lietuvoje, nagrinėjantis žemaičių kalbą. Knygoje profesorius pateikė įvairių pavyzdžių, kurie įrodo jog žemaičiai turi ne tik tarmę bei ir kalbą. Knyga išleista 2017 metų lapkričio mėnesį. Tai 29-asis docento J.Pabrėžos knygos pristatymas Akmenės rajono savivaldybės Viešojoje bibliotekoje.
J.Pabrėža pristatydamas knygą akcentavo, kad ši knyga ne akademinė, o skirta plačiam skaitytojų ratui. Papročiai, tarmės, tradicijos, žemaitiškumo tapatybė, istorija, tradicija, kalba – visa tai atsispindi docento parengtoje knygoje.  Knygoje yra pateikti prolietuviški senieji junginiai, atematinės veiksmažodžių formos ir t.t.
J.Pabrėža pristatė žemaitiškai išleistas knygas, periodinius leidinius, Čiuldos Juozapo gramatiką „Trumpi samprotavimai apie  žemaičių kalbos gramatiką“ (1855m.), periodinį leidinį „Į žemaičių žemę“ ir kt. Knygos autorius paskaitė ištraukas iš knygos žemaičių kalba, pasakojo apie išvykas, ekspedicijas iš kelionių po Žemaitiją, Latviją. Pasidalino prisiminimais iš kalbininko Alekso Girdenio veiklos.
Viešosios bibliotekos direktorė Zita Sinkevičienė, direktorės pavaduotoja Dalė Taraškevičiūtė pristatė J. Pabrėžos išleistas knygas, straipsnius, rinkinius kurie publikuojami knygose, žurnaluose, periodikoje, mokslo leidiniuose, metodinėse priemonėse,  paskelbė per 30 mokslinių straipsnių žurnaluose „Kalbotyra“, „Baltistica“, knygą „Žemaičių rašybos patarimai“ (1991m.), „Žemaičių rašyba“ (1997m.), vadovėlio studentams „Lietuvių kalba“ (1995m.) autorius.
Viešojoje bibliotekoje parengta spaudinių paroda „Žemaičiai turi savo kalbą“. J.Pabrėža padovanojo Viešajai bibliotekai  knygą „Žemaičių kalba ir rašyba“.
Kruopių kaimo bibliotekoje, kurioje dirba  gerbiama kolegė, vyr. bibliotekininkė Rima Urmonienė, yra įsikūręs literatų būrelis „Kruopelė“. Šio būrelio narė, mokytoja Liuda Povilaitytė pakvietė skaitytojus „pasiruokoti žemaitiškai“, papasakodama žemaičių tarme linksmą istoriją apie jauną mergelę. Humanitarinių mokslų daktaras, docentas Juozas Pabrėža pasidžiaugė, kad žemaičių kalba  yra ne tik kalbančių bet ir rašančių.

Viešosios bibliotekos direktorė
Zita Sinkevičienė

Dalios Markulienės nuotraukoje: Šiaulių universiteto docentas, humanitarinių mokslų daktaras Juozas Pabrėža  dovanoja knygą Viešosios bibliotekos direktorei Zitai Sinkevičienei

Dalios Markulienės nuotraukoje: Šiaulių universiteto docentas, humanitarinių mokslų daktaras Juozas Pabrėža   skaito ištraukas iš monografijos „Žemaičių kalba ir rašyba“

Dalios Markulienės nuotraukoje: Viešosios bibliotekos direktorė Zita Sinkevičienė, direktorės pavaduotoja Dalė Taraškevičiūtė pristato J. Pabrėžos knygas ir publikuotus mokslinius straipsnius

Dalios Markulienės nuotraukoje: Liuda Povilaitytė – Kruopių kaimo filialo būrelio „Kruopelė“ narė, mokytoja

Dalios Markulienės  nuotraukoje: Viešosios bibliotekos direktorė Zita Sinkevičienė ir Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vanda Sobenkienė

****

VELYKŲ  ŠVENTĖ  VEGERIUOSE 

          Velykos – didelė, graži ir prasminga pavasario šventė. Su šia švente susiję daugybė lietuvių liaudies papročių ir tradicijų: verbų rišimas, ugnies ir vandens šventinimas, kiaušinių dažymas, jų ridinėjimas, lalavimas, supimasis, įvairūs spėjimai, burtai ir Velykės dovanos. O pagrindinis Velykų šventės simbolis – margutis. Jis per Velykas įgauna magiškų galių, kurios slypi ornamentuose ir spalvose.  Vegerių kaimo biblioteka, kartu su jaunaisiais skaitytojais, šiai gražiai šventei ruošėsi iš anksto: margino kiaušinius, mokėsi eilėraščių, žaidimų, parengė literatūros parodėlę ir papuošė Velykų medelį. Apie senovės lietuvių Velykų papročius bei tradicijas susirinkusiems papasakojo bibliotekininkas Dainius, kuris priminė, kad anksčiau kiaušinius margindavo ne tik Velykoms, bet ir kitoms pavasario šventėms – Jurginėms, Sekminėms. O kaip anksčiau žmonės Velykas švęsdavo Vegeriuose, trumpai papasakojo šio kaimo gyventoja ir aktyvi bibliotekos skaitytoja Irena Geležinienė. Po viešnios pasakojimo daug gražių eilėraščių apie Velykas padeklamavo antrokės Kamilė, Gabija, Mantas, o apie bundantį pavasarį ir saulės zuikučius – pati jauniausioji renginio dalyvė Austėja. Paskui prasidėjo mįslių, minklių spėjimai, įvairūs burtai, žaidimai, margučių ridenimas bei stipriausio margučio rinkimai. Daugiausia mįslių apie Velykas atspėjo antrokė Gabija, daugiausiai įvairių spėjimų ir burtų žinojo skaitytoja Laura, geriausias bibliotekos „seklys“ buvo ir daugiausiai paslėptų margučių surado Gvidas, o stipriausio ir gražiausio margučio vardą pelnė antroko Manto nuspalvintas margutis. Dar kiek pakalbėję, pabendravę, šventės dalyviai papuošė Velykų medį.

Dainius Sarapinas
Vegerių kaimo filialo vyr. bibliotekininkas

L.Kožušnaitės nuotraukose šventės akimirkos: